Tatjana Dorutina į politiką atėjo Michailo Gorbačiovo perestroikos laikotarpiu. Tuomet jai buvo virš keturiasdešimt. 1997 metų pavasarį mūsų pašnekovė kartu su Rusijos Dūmos deputate Galina Storovoitova Sankt Peterburge įkūrė Moterų rinkėjų lygą, kurioje buvo rengiamos moterys kandidatės ir rinkimų stebėtojos. Lygos biuras, anot Dorutinos, tapo politinių ir visuomeninių aktyvistų traukos centru, kuriame rinkdavosi į skirtingas iniciatyvas ir judėjimus įsitraukę politiškai aktyvūs piliečiai. Šioje politinėje veikloje Dorutina susipažino su Marina Salje, garsiosios ataskaitos apie Vladimiro Putino korupcinę veiklą iki jam tampant prezidentu autore, ir padėjo jai įkurti pirmąją Rusijos liberaliąją partiją – Laisvają demokratinę Rusijos partiją (LDRP). 1998 rudenį Galina Storovoitova buvo nušauta daugiabučio, kuriame gyveno, laiptinėje, o Salje 2001 metais iš Sankt Peterburgo persikėlė gyventi į kaimą. 2000-ųjų prezidento rinkimų išvakarėse Salje pareiškė, kad jokiais būdais negalima balsuoti už Putiną. „2000-aisiais, kai Putinas buvo išrinktas, surengėme paskutinį LDRP suvažiavimą, šventėme dešimties metų partijos sukaktį. Per šį suvažiavimą Salje pareiškė: „Politika baigėsi.“ Aš jai paprieštaravau: „Marina Jevgenjevna, Putinas bus tik ketverius metus, po to išrinks ką nors kitą...“ „Ne, – tarė ji, – politikos nebebus“, – prisimena Dorutina.
„Marina Jevgenjevna, Putinas bus tik ketverius metus, po to išrinks ką nors kitą...“ „Ne, – tarė ji, – politikos nebebus“
Po penkiolikos metų, pajutusi baudžiamojo persekiojimo grėsmę, Tatjana persikėlė gyventi į Lietuvą. Per kratą lygoje buvo aptikta nelegali programinė įranga, o pati organizacija buvo paskelbta užsienio agentu (2012 m. atsiradęs įstatymas dėl Nevyriausybinių organizacijų gaunančių finansavimą iš užsienio). Organizaciją teko likviduoti, nes steigėjai nematė galimybių vykdyti veiklos, kuomet lyga gavo tokią etiketę. Tatjana pabrėžė, kad žodžių derinys užsienio agentas rusų kalboje turi itin neigiamą reikšmę.
Pirmoji pažintis su politika
„Sunku įsivaizduoti, tačiau Tarybų Sąjungoje nebuvo jokios kopijavimo technikos, tai buvo uždrausta, už ją grėsė baudžiamoji atsakomybė net ir 1989-aisiais.“
Sovietų laikais Tatjana Dorutina dirbo mokslinių tyrimų institute, apsigynė disertaciją. „Praktikavau įvairias sporto šakas. Plaukiojau baidarėmis, slidinėjau, žaidžiau stalo tenisą, čiuožinėjau su pačiūžomis. Tie laikai buvo įdomūs tuo, kad nežinojome kur realizuoti jėgų perteklių, – prisimena Tatjana. – Darbe būdavome griežtai iki penktos arba šeštos valandos, tad likdavo daug laisvo laiko. Lankiau net mezgimo kursus, tačiau jokios bendruomeninės veiklos nevykdžiau. Gyvenimas apsivertė kai susipažinau su Marina Salje – tuomet mečiau mokslininkės darbą ir įsitraukiau į politiką.“
Prasidėjo Gorbačiovo perestroika. „1989-aisiais Sankt Peterburgas virė – formavosi skirtingos perestroikos grupės, aš prisijungiau prie „Visuomeninio fronto“, – pasakoja Tatjana. Pasak Dorutinos, Salje ją įkvėpė prisidėti prie pirmosios politinės partijos steigimo: „Bendravome su daugybe partnerių iš Vakarų, įsisavinome rinkimų instrukcijas. Pirmiesiems rinkimams patys piešėme plakatus.“
Kai septyniasdešimt metų egzistavo vienintelė partija, niekas nežinojo, kaip vyksta politinės diskusijos, visi buvo labai kategoriški
„Sunku įsivaizduoti, tačiau Tarybų Sąjungoje nebuvo jokios kopijavimo technikos, tai buvo uždrausta, už ją grėsė baudžiamoji atsakomybė net ir 1989-aisiais.“ Tatjana su bendraminčiais atsidūrė prie Demokratinės partijos steigimo ištakų, kurią vėliau paliko ir įsteigė liberalios pakraipos Laisvąją demokratinę partiją: „Patys rašėme įstatus, kūrėme programą. Kas yra tas politinis gyvenimas, niekas nežinojo. Apie politines partijas taip pat niekas neišmanė.“ Tuo metu Marina Salje organizuodavo kursus miestuose, kuriuose buvo LDRP skyriai – Archangelske, Omske, Barnaule, Jekaterinburge, Čeliabinske, Sankt Peterburge, Leningrado srityje. Šiuose miestuose ji organizavo rusiškojo liberalizmo istorijos seminarus, taip pat dėstė apie politines partijas, kaip jose dirbama. „Šiandien viskas aišku, o kai septyniasdešimt metų egzistavo vienintelė partija, niekas nežinojo, kaip vyksta politinės diskusijos, visi buvo labai kategoriški“, – pabrėžia Tatjana. JAV nacionalinis demokratijos institutas taip pat rengdavo seminarus rinkimų tema: „Jeigu šiandien Rusijoje pasakytumėte, kad amerikiečiai mums padėjo, tai jums atsakytų, jog kalbama apie amerikietiškus sausainiukus (ironiškai vadinama JAV parama - red.)... Tai, kad daugelį Rusijos politikų amerikiečiai supažindino su politika, žmonės apskritai nežino arba bando užmiršti. 1995 metais pradėjome formuoti moterų politinį ratą. Iš pradžių susibūrė Nepriklausoma moterų koalicija. Pavadinimas man nelabai patiko, bet veiklą pradėjome būtent taip. Kiekvienoje rinkimų apygardoje (jų buvo šešiolika) per rinkimus į Dūmą organizavome kandidatų susitikimus su rinkėjais.“ Tai buvo pirmieji tiesioginiai debatai. Pasak Dorutinos, tada rinkimų komisijos net nežinojo, kaip šiuos debatus traktuoti.
Moterų rinkėjų lyga
1997 metais Tatjana kartu su jau nedideliu bendraminčių ratu įsteigė Moterų rinkėjų lygą. „Tai buvo pirma organizacija, kuri rengė moteris kandidates rinkimams Rusijoje, rūpinosi jų švietimu, moterų teisių ir moterų rinkėjų teisių apsauga, stebėjo rinkimus. Prie lygos dažniausiai prisijungdavo moterys, kurioms virš keturiasdešimt: „Anot vienos teorijos, moterys pradeda domėtis politika ir visuomeniniu gyvenimu kai užaugina vaikus ir išsiskiria – kai gali laisviau rinktis.“
„Anot vienos teorijos, moterys pradeda domėtis politika ir visuomeniniu gyvenimu kai užaugina vaikus ir išsiskiria – kai gali laisviau rinktis.“
Moterų rinkėjų lygų atsirado daugiau nei dvidešimtyje Rusijos miestų, tai buvo tinklinis projektas. Daugelis moterų pirmąsyk ėmėsi visuomeninės politinės veiklos. Tuomet jos tik pradėjo įsitraukti į politiką, todėl, pasak Dorutinos, buvo paprasta apibūdinti jų politinę programą: „Už viską, kas gera!“ „Pagal statistiką, kai atstovaujamosios valdžios organuose moterys sudaro trisdešimt procentų deputatų, jos pradeda spręsti vaikų apsaugos klausimus; kai moterų daugiau nei keturiasdešimt procentų – jos ima rūpintis moterų teisių apsauga. Rusijoje yra labai liūdna smurto artimoje aplinkoje, lyčių lygybės, moterų dalyvavimo įvairaus lygio politikoje statistika, – teigia Dorutina. Dabar požiūrį į moteris norima pasukti patriarchaline vaga. Rusų stačiatikiai diegia užpraeito amžiaus šeimynines vertybes.“
Pasak Tatjanos, tarp moterų yra politikių, kurios suvokia lyčių lygybės problemą ir bando ją spręsti, tačiau didesnioji dalis moterų tiesiog yra partijų narės ir balsuoja kaip visi kiti partijos nariai vyrai, nebandydamos ginti lyčių lygybės nei įstatymuose, nei gyvenime. „Rusijoje yra moterų deputačių, bet moterims jos kelia didžiausią grėsmę. Muzulina, Jarovaja atstovauja seksistinį požiūrį, deklaruodamos moterų antrarūšiškumą ir iškeldamos vieninteles svarbias moterų funkcijas – gimdyti ir virti kopūstų sriubą.“
Rusijoje yra labai liūdna smurto artimoje aplinkoje, lyčių lygybės, moterų dalyvavimo įvairaus lygio politikoje statistika, – teigia Dorutina. Dabar požiūrį į moteris norima pasukti patriarchaline vaga. Rusų stačiatikiai diegia užpraeito amžiaus šeimynines vertybes.“
Dorutina teigia, kad lygos taryboje iš pradžių žmonės nebuvo skirstomi pagal politines pažiūras: „Tarp mūsų buvo ir simpatizuojančių komunistams, ir palaikančių liberalus, bet mes visi siekėme pritraukti rinkėjus į rinkimus ir stebėti patį rinkimų procesą. Kai nuo 2000-ųjų Rusijoje žmogaus teisių suvaržymai tapo itin dažni, organizacija pasuko liberalių idėjų linkme.“ Pašnekovė pasakoja, kad jai pačiai teko vesti daugiau nei tūkstantį seminarų rinkimų stebėtojams iš pačių įvairiausių partijų – nuo komunistų iki liberalų. Pasak Dorutinos, geriausiais laikais Moterų rinkėjų lygoje į konsultacijas susirinkdavo apie tris šimtus moterų. „Dešimto dešimtmečio pabaigoje Vyborgo miesto savivaldos rinkimuose iš dvidešimt penkių moterų kandidačių aštuonios priklausė Moterų rinkėjų lygai“, – prisimena Tatjana.
„Žmonėms pasakodavome apie socialines lytis, lygių galimybių problemas ir genderinį biudžetą. Tuo metu Rusijoje moterų bendruomenė buvo gana stipri! Vienos kitas pažinojome ir laikėmės išvien. Šiose paskaitose mielai lankydavosi ir vyrai“
Anot Dorutinos, atmosfera valdžios struktūrose prieš kitus rinkimus ėmė stipriai keistis: „Vietiniai vyrai – verslininkai, nusikaltėliai, vykdomosios valdžios atstovai – pradėjo kitiems kandidatams grasinti. Jie norėjo, kad vietas valdžioje užimtų saviškiai. Kai kurios moterys atsisakė planų kandidatuoti. Net ir Vyborge, kur veikė stipri lygos organizacija. Vienas kandidatas buvo išmestas pro langą.“
Dorutina teigia, kad dešimtąjį dešimtmetį lyčių lygybės klausimai rūpėjo tik visuomeninėms organizacijoms: „Žmonėms pasakodavome apie socialines lytis, lygių galimybių problemas ir genderinį biudžetą. Tuo metu Rusijoje moterų bendruomenė buvo gana stipri! Vienos kitas pažinojome ir laikėmės išvien. Šiose paskaitose mielai lankydavosi ir vyrai“, – pasakoja Dorutina.
Anekdotai apie Putiną
Vykdė kratas ištisus metus, tačiau nieko nerado. O kuo apkaltinti, negi anekdotais apie Putiną?
Moterų rinkėjų lyga iki 2012 metų leido to paties pavadinimo laikraštį. Pasak Dorutinos, laikraštis puikiai iliustruoja, kaip nyko visuomeninės organizacijos: „Iš pradžių leidome laikraštį 100 tūkst. tiražu dusyk per savaitę. Vėliau tiražas sumažėjo iki 3 000 egzempliorių ir išeidavo tik kartą per mėnesį. Leidinį išvežiodavome po miestų ir rajonų administracijas. Vėliau buvo uždrausta palikti laikraščius valstybinėse įstaigose. Nevengdavome aštresnių formuluočių, turėjome rubriką „Anekdotai apie Putiną“. Viskas pasibaigė patikra, bet teisėsauga nerado prie ko prisikabinti, tad pasakiau jiems: „Kitąsyk ateikite su kratos orderiu, o su manimi bendraukite tik pateikę oficialų šaukimą.“ Tąkart jie išėjo, bet sugrįžo į mūsų leidyklą. Vykdė kratas ištisus metus, tačiau nieko nerado. O kuo apkaltinti, negi anekdotais apie Putiną?“ Tatjana apibendrino, kad seniau valstybė bendradarbiavo su nevyriausybinėmis organizacijomis, vėliau tapo joms indiferentiška, o galiausiai pradėjo jas persekioti.
Revoliucijos židinys
Pasak Dorutinos, Moterų rinkėjų lyga nuolat atsidurdavo įvykių centre, nes visus suburdavo savo patalpose: „Pas mus rinkdavosi visos politinės partijos, buvo aptariamos politinės akcijos. 2000-aisiais dirbome su įvairių partijų jaunimu – ir su limonovcais, ir su „Vieningosios Rusijos“ politinės partijos jaunąja karta.“
„Tatjana Sergejevna, neikite į darbą, čia atvažiavo kažkokie neaiškūs vyrai ir jūsų teiraujasi.“
Likus metams iki Sočio olimpinių žaidynių Rusijoje prasidėjo plataus masto kampanija prieš užsienio agentus. Norėdama išvengti šio statuso lygos taryba pateikė prašymą likviduoti organizaciją. Per visą organizacijos gyvavimo laikotarpį ją rėmė įvairūs užsienio rėmėjai – Tarptautinis respublikonų institutas, Nacionalinis demokratijos institutas, Kanados ir JAV ambasados, Adenauerio fondas ir kiti. Lygos taryba nusprendė atsisakyti finansavimo, tačiau tai nedavė jokios naudos – prasidėjo nuolatinės patikros. „Vienintelis privalumas to, kad prokuratūra pripažino mus užsienio agentais – išvengėme baudos“, – teigė Tatjana.
Vieną rytą Dorutinai paskambino kaimynystėje esančios įstaigos darbuotoja ir perspėjo: „Tatjana Sergejevna, neikite į darbą, čia atvažiavo kažkokie neaiškūs vyrai ir jūsų teiraujasi.“ Pasirodo, tie žmonės jau keletą dienų tykojo Tatjanos prie lygos biuro.
Likviduojama organizacija nebevykdė jokių projektų, bet jos ištikimiausi dalyviai vis tiek susitikdavo. „Vieną vakarą biure susirinko gausybė žmonių. Ir tuo metu atvyko prokuratūros darbuotojų, milicininkų, gaisrininkų, mokesčių inspektorių, du liudytojai – visa valstybės tarnautojų minia. O mūsų biure buvo plakatų „Už sąžiningus rinkimus“, įvairių valstybių ir organizacijų vėliavų. Jaunojo prokuroro akys staiga tapo kvadratinės ir jis sušuko: „Čia juk revoliucijos židinys!“ Galiausiai policininkai išlaužė buhalterės kabineto duris ir kompiuteryje atrado nelicencijuotą buhalterinės apskaitos programą: „Nors licencijuotą programą taip pat turėjome, buvo iškelta baudžiamoji byla.“ Teisininkai išaiškino, kad tokiais atvejais byla nesunkiai perkvalifikuojama ir tuomet kaltė tenka vadovui.
Draugai patarė Tatjanai išvykti. „Per dvi dienas susikroviau lagaminus ir išvažiavau. Šiuo metu man išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje. Neteikiau prašymo politiniam prieglobsčiui gauti, nes nenoriu nutraukti saitų su artimaisiais ir draugais. Toliau bendradarbiauju su kolegomis iš Rusijos, dažnai susitinkame seminaruose ir mokymuose. Reikia šviesti jaunimą apie tai, kas vyksta šalyje, nes, kuomet Putino era baigsis, jie turi žinoti kaip veikti toliau.“ Tatjana pabrėžė, kad Putinas valdo šalį ilgiau nei Brežnevas – septyniolika metų. Jau užaugo karta, nesusidūrusi su kitais valstybės vadovais.
„Jeigu būčiau 45-erių, kandidatuočiau prezidento rinkimuose“
„Iš pradžių reikia sugrąžinti teisę gyventi, informacijos ir susirinkimų laisvę, laisvą žmonių judėjimą. Deja, į moterų teisių pažeidimus Rusijoje šiandien apskritai nereaguojama.“
Nors valdžia Rusijoje nesikeičia, o šalį apėmęs pavojingas politinis sąstingis, Tatjana norėtų dalyvauti aukščiausio lygio politikoje: „Jeigu būčiau 45-erių, kandidatuočiau prezidento rinkimuose.“ Kaip teigia Dorutina, rimtai kandidatuoti ryžosi tik vieną kartą. 1998-aisiais balotiravosi į Sankt Peterburgo įstatymų leidžiamosios valdžios tarybą. „Balotiravausi savo apylinkėje su dar aštuoniolika kandidatų. Patekau į antrąjį turą. Starovoitova mane oficialiai rėmė šiuose rinkimuose. Tai buvo unikali rinkimų kampanija, lėmusi opozicinių jėgų daugumą miesto parlamente. Tuomet Starovoitovą nužudė. Aš pirmavau prieš „Vieningosios Rusijos“ lyderį, bet rinkimai buvo sufalsifikuoti.“
Pasak Dorutinos, kai Rusija pasuko žmogaus teisių pažeidimų keliu, kalbos apie lyčių lygybę neteko prasmės. „Iš pradžių reikia sugrąžinti teisę gyventi, informacijos ir susirinkimų laisvę, laisvą žmonių judėjimą. Deja, į moterų teisių pažeidimus Rusijoje šiandien apskritai nereaguojama.“
